Trombocitopenijos rizikos veiksniai ligoniams, gydomiems linezolidu

Tyrime dalyvavo 331 ligonis (221 vyrai, 58.0 ± 20.2 metų amžiaus). Linezolidas vidutiniškai skirtas 10.5 ± 8.7 dienų. Trombocitopenija stebėta 128 ligoniams (38.7%) , dvidešimt vienam buvo rekalingos  trombocitų masėstransfuzijos. Trombocitopenija išsivystė praėjus 7.4  ± 4.8 dienoms nuo gydymo linezolidu pradžios. Nutraukus gydymą, trombocitų kiekis atsistatė po 12.3 ± 7.8 dienų. Logistinės regresijos analizei pasirinkti 5 kintamieji: gydymo linezolidu trukmė  ≥14 dienų [OR 3.04, 95% CI 1.73–5.34, P < 0.001], kreatinino klirensas <50 mL/min (OR 2.32, 95% CI 1.45–3.74, P < 0.001), lėtinis kepenų pakenkimas (OR 1.63, 95% CI 0.92–2.86, P = 0.092) ir kvėpavimo takų infekcijos (OR 1.75, 95% CI 1.05–2.91, P = 0.031). Skirtingai negu parenterinė antibiotiko forma, geriamasis linezolidas sumažino trombocitopenijos riziką (OR 0.38, 95% CI 0.15–0.97, P = 0.042). Ligoniams, kurių kreatinino klirensas buvo mažesnis  negu <50 ml/min, trombocitopenija išsivystė anksčiau negu tiriamųjų, kurių kreatinino klirensas ≥ 50 ml/min (6.7 ± 4.4 ir 8.5 ± 5.2 dienos, P = 0.039). Geriamasis linezolidas trombocitopeniją sukėlė po 10.4 ± 6.6 dienų.

Linezolido sukeltą trombocitopeniją įtakojo keli veiksniai. Rizikos grupės ligoniams, ypač su inkstų disfunkcija, reikėtų koreguoti dozę. 

Risk factors associated with the development of thrombocytopenia in patients who received linezolid therapy.