Recipiento aloantikūnai prieš specifinius donoro žmogaus leukocitų antigenus įtakoja kamieninių kraujodaros ląstelių neprigijimą

Aloantikūnai prieš specifinius žmogaus leukocitų antigenus (ŽLA) lemia kamieninių kraujodaros ląstelių (KKL)  neprigijimą atliekant tyrimus su gyvūnų modeliais Tam, kad nustatyti aloantikūnų prieš donoro ŽLA įtaką negiminingų KKL transplantacijų išeitims, buvo analizuoti prieš transplantaciją paimti ir biobankuoti pacientų, kuriems neprigijo KKL (n = 37) ir atitinkamos atvejo-kontrolės pacientų (n = 78) serumo mėginiai. Tiriamosios ir kontrolinės grupių pacientai nesiskyrė amžiumi, ligomis, ligos būkle, kamieninių kraujodaros ląstelių šaltiniu ir transplantacijos atlikimo metais.

 

Ligoniai sirgo ūmine mieloleukemija, ūmine limfoleukemija, lėtine mieloleukemija ir mielodisplastiniu sindromu. 98% skirtas mieloabliacinis kondicionavimas, 100% transplantuotos KKL be T deplecijos, 97% persodinti kaulų čiulpai,  97% šeimininko prieš transplantatą ligos profilaktikai skirti kalcineurino inhibitoriai, 95% donorų buvo ŽLA netapatūs.

 

Iš 37 transplantacijų, po kurių KKL neprigijo, 9 (24%) recipientai turėjo aloantikūnus prieš donoro ŽLA-A, ŽLA-B, ir/arba ŽLA-DP antigenus. Šie antikūnai buvo nustatyti tik 1 (1%) recipientui 78 asmenų kontrolinėje grupėje. Aloantikūnai prieš specifinius donoro ŽLA, nustatomi recipiento organizme prieš transplantaciją, yra susiję su statistiškai reikšminga transplantato neprigijimo rizika (OR: 22,84; p<0,001). Į tai reikia atsižvelgti renkantis kamieninių kraujodaros ląstelių donorus.

 

parengė: Adomas Bukauskas

recenzavo: Rita Čekauskienė

 

The detection of donor-directed, HLA-specific alloantibodies in recipients of unrelated hematopoietic cell transplantation is predictive of graft failure

S. Spellman, R. Bray, S. Rosen-Bronson, M. Haagenson, J. Klein, S. Flesch, C. Vierra-Green, C. Anasetti


Atgal