Pirminis mielominės ligos gydymas Bortezomibu-Melfalanu-Prednizolonu-Talidomidu su palaikomuoju gydymu Bortezomibu-Talidomidu vs Bortezomibu-Melfalanu-Prednizolonu: randomizuotas kontroliuojamas tyrimas

Bortezomibas-Melfalanas-Prednizolonas (VMP) yra naujai diagnozuotos mielominės ligos gydymo standartas. Šiame III-ios fazės tyrime buvo vertinamas keturių vaistų (bortezomibo-melfalano-prednizolono-talidomido (VMPT) derinio su palaikomuoju gydymu bortezomibu-prednizolonu (VMPT-VT) veiksmingumas lyginant su geriausiu standartiniu gydymu VMP. Gydymas buvo skiriamas pacientams niekada negydytiems dėl mielominės ligos, kuriems negalima autologinių kamieninių ląstelių transplantacija. 

 

511 pacientų buvo atsitiktinai atrinkti gauti 9 VMPT ciklus su palaikomuoju gydymu VT arba 9 VMP ciklus tokiomis pat dozėmis be papildomo gydymo. Pagrindinis tyrimo tikslas – išgyvenamumas be progresijos (PFS). 

 

3 metų išgyvenamumas be progresijos VMPT-VT grupėje buvo 56%, o VMP - 41%(HR, 0.67; 95% CI, 0.50 - 0.90; P = 0.008). Po 3 metų tolimesnis gydymas nebuvo skirtas 72% VMPT-VT ir 60% VMP grupėje. (HR, 0.58; 95% CI, 0.50 - 0.90; P = 0.007). Pilnas atsakas pasiektas 38% VMPT-VT ir 24% VMP grupėje (P = <0.001). 3 metų bendras išgyvenamumas VMPT-VT grupėje siekė 89%, o VMP - 87% (HR, 0.92; 95% CI, 0.53 - 1.60; P = 0.77). 3/4 laipsnio neutropenija (38% vs 28%; P = 0.02), kardiologiniai įvykiai (10% vs 5%; P = 0.04) ir trombemboliniai įvykiai (5% vs 2%; P = 0.08) pasitaikė dažniau VMPT-VT grupėje negu VMP. Su gydymu susijusios mirtys sudarė 4% VMPT-VT grupėje ir 3% VMP.

 
VMPT su palaikomuoju gydymu VT buvo veiksmingesnis už gydymą VMP sergantiems mielomine liga, kuriems negalima autologinių kamieninių ląstelių transplantacija.
  
parengė: Adomas Bukauskas
recenzavo: Valdas Pečeliūnas
 

 


Atgal