Molekulinis atsakas ir recidyvas po kombinuoto gydymo sorafenibu, idarubicinu ir citarabinu pacientams, kuriems diagnozuota FLT3 teigiama ŪML

Sorafenibas yra tirozinkinazių inhibitorius, slopinantis FLT3 ir Raf/ERK/MEK signalo perdavimo kelius. Stebėtas sorafenibo efektyvumas FLT3 mutacijas turintiems ŪML pacientams I fazės studijose.

 

Paskelbti naujo tyrimo, kuriame ŪML pacientai gydyti sorafenibu 400 mg p/o  2 k/d 7 dienas, citarabinu 1,5 g/m2 infuzija per 24 valandas 4 dienas (3 d vyresniems nei 60 metų pacientams) ir idarubicinu 12 mg/m2 3 dienas, rezultatai.  Pacientai, kuriems gauta remisija, gavo iki 5 konsolidacijos ciklų idarubicinu 8 mg/m2 2 dienas ir citarabinu 0,75 gm/m2 3 dienas tęsiant sorafenibą 400 mg p/o 2 k/d 28 dienas (kursas 4-6 savaitės). Gydymas sorafenibu 400 mg 2 k/d skirtas iki metų pabaigus konsolidaciją.
PGR metodu, kurio jautrumas 1-2% tiriant kaulų čiulpus prieš gydymą, po indukcijos, stebėjimo ir recidyvo metu buvo nustatyta FLT3-ITD ir 835/836 KD kodono taškinė mutacija. Blastų skaičiaus nustatymui buvo naudojamas tėkmės citometrijos tyrimas. Recidyvo mėginiai tirti ir dėl KD mutacijų FLT3 16, 17, 20 ir 21 egzonuose.
II fazės tyrime gydyti 18 pacientų (amžiaus mediana 54 metai, intervalas 20-65), kuriems diagnozuota ŪML su FLT3 mutacija. Penkiolika pacientų turėjo FLT3-ITD, 2 - FLT3-TKD ir vienas pacientas turėjo abi mutacijas. Penki pacientai turėjo low level FLT3 mutaciją (teigiama <25% blastų). 17/18 pacientų pasiekta morfologinė pilna remisija (94%), vienas pacientas pasiekė dalinę remisiją (su neuroleukemija). Pilna remisija gauta po 1 indukcijos kurso 16 pacientų ir po 2 kursų 1 pacientui. Mėginiuose po indukcijos (maždaug 30-ą dieną) 10 pacientų nustatyta molekulinė remisija, 6 gauta FLT3 mutuoto klono regresija, o dviems  ligos dinamikos nestebėta. Dešimčiai pacientų po medianinio 9 mėnesių stebėjimo (intervalas 1 -16)konstatuotas recidyvas, jiems gauta remisijos mediana 8,8 mėn. (intervalas 1 – 9,5). Mutuoto FLT3 klono regresija 30 dieną neturėjo prognostinės vertės vertinant recidyvo riziką. Recidyvo metu vienam pacientui stebėtas FLT3 mutuoto klono praradimas, kitiems nustatyti tie patys klonai, kaip ir diagnozės metu. Kaulų čiulpų recidyvo mėginiai 6/10 pacientų buvo tirti dėl 16, 17, 20 ir 21 egzonų mutacijų FLT3 gene; jų nebuvo rasta. Dvylikai pacientų atlikta aloKKLT; 5 pirmoje remisijoje ir 7 po recidyvo. Keturi pacientai mirė, bendro išgyvenamumo mediana buvo 12,7 mėn. (intervalas 1 – 14,8).Trys iš jų turėjo high level FLT3 mutacijas.
Išvada: remisijos indukcijai skiriamas gydymas sorafenibu, idarubicinu ir citarabinu efektyvus pacientams su FLT3 mutacija, tačiau neužtikrina visiškos klono eradikacijos. Tęstinis gydymas sorafenibu indukcijos metu gali būti naudingas toliau mažinant ligos masę; vis dėlto poindukcinė leukemijos supresija neturi prognostinės vertės vertinant recidyvo riziką.

 

parengė: Kristina Andrėkutė

recenzavo: Laimonas Griškevičius

 

 


Atgal