Lėtinės limfocitinės leukemijos gydymas statinais

Lėtinės limfocitinės leukemijos (LLL) gydymas parenkamas pagal paciento būklę, ligos prognostinius žymenis ir kitus kriterijus. Dalis pacientų tiesiog stebimi kurį laiką neskiriant specifinio gydymo. Ligos prognozei ir klinikinei eigai numatyti naudojami įvairūs prognostiniai žymenys, tarp jų ir padidėjusi lipoproteinlipazės koncentracija. Nustačius, jog LLL sergančių moterų su apoliporoteino E4 (APOE4) genotipu bendras išgyvenamumas ilgesnis negu neturinčių APOE4, buvo iškelta hipotezė, jog gydymas statinais galėtų turėti įtaką LLL prognozei.

335 LLL pacientai tirti prospektyvinėje studijoje. LLL diagnozė buvo patvirtinta B limfocitų imunofenotipavimu CD19+CD5+. Visiems pacientams nustatyti prognostiniai žymenys: limfocitų skaičiaus didėjimo pusperiodis, IgVH mutacijos, CD38 ir ZAP70 ekspresija, LLL ląstelių LPL mRNR, interfazės citogenetika.

Diagnozės metu 189 pacientai nevartojo statinų, 65 vartojo, 81 pacientui duomenų apie jų vartojimą nebuvo. Iš 254 pacientų, kurie vartojo statinus ar jų nevartojo, 181 (71%) buvo vyrai ir 73 (29%) moterys. LLL gydymo nereikėjo132 (52%) pacientams, tuo tarpu 122 (48%) pacientai gavo mažiausiai vieną gydymo kursą (chlorambucilo monooterapija su/be prednizolono (n = 59, 49%), chemoterapija purinų analogais (n = 45, 37%), gydymas schemomis su rituksimabu (n=47,39%)). Indikacijos gydymui rastos 117 iš 122pacientų (96%); tai buvo didėjanti limfocitozė (n= 49, 42%), anemija (n = 14, 12%), trombocitopenija (n = 8, 7%),splenomegalija (n = 8, 7%) ir limfadenopatija (n = 49, 42%).Pacientų stebėjimo mediana buvo 4,5 metų nuo diagnozės. Statinus vartojančių pacientų stebėjimo laikas buvo trumpesnis (2,4 vs. 5,6 m., p < 0.001). Nenustatyta statistiškai patikimų skirtumų tarp statinų vartojimo ir jų nevartojimo, lyties, limfocitų dvigubėjimo pusperiodžio, IgVH mutacijų, CD38 ir ZAP70 ekspresijos, citogenetinių aberacijų. Pacientams, kurie gavo statinus diagnozės metu, gydymo poreikis buvo mažesnis (p = 0.044). Ši tendencija buvo ryškesnė moterims (p = 0.009) ir pacientams su CD38 neigiama LLL (p = 0.002). Kita vertus, nors statinų vartojimas diagnozės metu mažino gydymo poreikį tuo momentu, nenustatyta jo įtaka bendram išgyvenamumui ar laikui iki gydymo pradžios. Nors padidėjusi lipoproteinlipazės ekspresija (LPL) buvo tiesiogiai susijusi su blogesne prognoze, nenustatytas ryšys tarp statinų vartojimo ir LLL ląstelių LPL mRNR koncentracijos. Taip pat nerasta koreliacijos tarp statinų vartojimo ir apolipoprotein E genotipo bei tarp bendro cholesterolio, MTL, DTL ar trigliceridų koncentracijos diagnozės metu ir LLL gydymo poreikio, nors pacientų, kuriems buvo tirti šie rodiklia skaičius buvo mažas (n = 26).

Apibendrinant galima teigti, jog statinų vartojimas LLL diagnozės metu buvo susijęs su geresne klinikine ligos eiga, mažesne progresijos, kuri būtų indikacija gydymui, tikimybe. Ši nauda ryškiausia moterims ir mažos rizikos (CD38 neigiamiems) LLL pacientams. Statinų veikimo mechanizmas LLL pacientams nėra žinomas. Jie gali tiesiogiai citotoksiškai veikti LLL ląsteles, arba slopinti B receptorių signalų perdavimą per lipidų metabolizmo mehanizmus. Tikėtina, jog ryškesnis poveikis moterims yra dėl poveikio per endokrininę sistemą, estrogenų, lipidų ir LLL ląstelių tarpusavio sąveikos. Šie rezultatai atveria galimybes tolesniems statinų tyrinėjimams ir naujų vaistų LLL paieškai.

 

parengė: Kristina Andrėkutė

recenzavo: Laimonas Griškevičius

 

 


Atgal