Klinikinė TP53 geno mutacijų reikšmė difuzinei didelių B ląstelių limfomai (DDBLL): tarptautinės DLBCL Rituxan-CHOP studijos duomenys

TP53 tumoro supresijos geno mutacija yra blogas prognostinis rodiklis DDBLL pacientams gydomiems CHOP protokolu. TP53 mutacijų reikšmė DDBLL pacientams, gydomiems R-CHOP iki šiol nebuvo tirta.

 

22 medicinos centruose DDBLL pacientus, gydytus R-CHOP, analizavęs tyrimas nagrinėjo TP53 mutacijų ryšį su gydymo rezultatais. TP53 mutacijos buvo nustatytos 138 iš 604 (22,7%) R-CHOP gydytų DDBLL pacientų: missense (n=133), nonsense (n=16), splice site (n=9) ir frameshift (n=1) mutacijos. Bet kokia TP53 mutacija koreliavo su blogesniu bendru išgyvenamumu: medianinis bendras išgyvenamumas lygus 50 mėnesių TP53 mutacijų grupėje lyginant su 69 mėnesiais laukinio TP53 grupėje (wt-TP53, P=0,0042). 73/138 atvejų (53%) turėjo mutacijas TP53 geno DNR prisijungimo domene, kas buvo nustatyta kaip svarbiausias bendro išgyvenamumo prognostinis faktorius (P=0,0044). Tuo tarpu mutacijos ne DNR jungimosi domene neturėjo įtakos bendram išgyvenamumui (P=0,157). p53 baltymo hiperekspresija buvo reikšmingai susijusi su TP53 missense mutacijomis (P=0,002), tačiau ne su kitų rūšių TP53 mutacijomis. Lyginant su anksčiau atliktų tyrimų duomenimis, pacientais gydytais tik CHOP, R-CHOP protokolas prailgino bendrą išgyvenamumą abiejose grupėse (wt-TP53 ir TP53 mutacijų). Penkių metų išgyvenamumas su bet kokia TP53 mutacija buvo 42% (išgyvenamumo mediana 50 mėn.), o su DNR prisijungimo domeno mutacijomis - 41% (išgyvenamumo mediana 49 mėn.), lyginant su 52% pacientų grupėje su wt-TP53 (išgyvenamumo mediana 69 mėn.). Pilna remisija pasiekta 51% pacientų su bet kuria TP53 mutacija ir 44% pacientų su mutacija DNR prisijungimo domene, lyginant su 77% wt-TP53 grupėje. Klinikinės išeitys ir atsakas į gydymą R-CHOP pacientams su mutacijomis įvairiose DNR prisijungimo domeno vietose skyrėsi. Pacientai su mutacijomis L3 DNR prisijungimo kilpoje (17% visų mutacijų) turėjo mažesnį bendrą išgyvenamumą (17 mėn.) lyginant su pacientais, kuriems nustatyta mutacija kilpoje L2 (16% visų mutacijų) arba L1-S10-H2 (20% visų mutacijų), kurių bendro išgyvenamumo mediana atitinkamai buvo 49 ir 50 mėn.
Skirtingai nei CHOP tyrime, medianinis bendras išgyvenamumas statistiškai patikimai prailgėjo R-CHOP gydytiems DDBLL pacientams su mutacijomis loop-sheet-helix motifs (43 mėn.). Daugiafaktorinė analizė parodė, jog TP53 mutacijos ir ABC arba GCB potipių klasifikacijos buvo nepriklausomi prognostiniai bendro išgyvenamumo fatoriai su neigiamo įvykio tikimybe atitinkamai 0,69 (GCB vs ABC, 95% CI 0,49-0,98) ir 1,60 (TP53 vs wt-TP53, 95% CI 1,10-2,31). Kaip ir anstesniame CHOP tyrime, TP53 mutacijų profilis, nepriklausomai nuo lokalizacijos sugrupavo GCB-DDBLL (tačiau ne ABC-DDBLL) į atskirus molekulinius potipius, kuriems gydant R-CHOP stebėtas skirtingas klinikinis efektas.
Tyrimas pademonstravo TP53 mutacijų profilio prognostinę reikšmę ir padės tobulinti prognostinius DDBLL pacientų modelius gydant CHOP ir R-CHOP protokolais.

 

parengė: Kristina Andrėkutė

recenzavo: Laimonas Griškevičius

 

 


Atgal