Imuninė trombocitopenija, gydant recidyvuojančą remituojančią išsėtinę sklerozę (RR-IS) alemtuzumabu

 II-os fazės RR-IS gydymo alemtuzumabu studijos metu imuninė trombocitopenija (ITP) nustatyta 6 iš 216 (2,8%) pacientų.

 

Tyrimo stebėsenos mediana – 4,5m., naujai diagnozuotos ITP dažnis  - 6,2 (95% PI 2,3-13,3) 1000-iui asmens metų. Laiko mediana po pirmosios ir paskutinės alemtuzumabo dozės iki ITP diagnozės buvo atitinkamai 24,5 ir 10,5 mėn. Penkiems pacientams išsivystė sunki trombocitopenija, keturiems – simptominė, įskaitant  intrakranijinės hemoragijos atvejį (indeks atvejis). Keturiems pacientams taikytas standartinis  pirmos eilės ITP gydymas, visiems gautas atsakas per pirmąją savaitę. Visiems išgyvenusiems pacientams gauta pilna remisija, kuri tęsėsi be palaikomojo gydymo (remisijos trukmės mediana – 34 mėn.). Po indeks atvejo įdiegus stebėseną, kurios tikslas – anksti diagnozuoti ITP,  buvo  nustatyti visi penki   vėlesni ITP atvejai išvengiant hemoraginio ligotumo ar mirtingumo.

 

Autoriai daro išvadą, jog su alemtuzumabu susijusiai ITP būdingas vėlyvas manifestavimas, įprastinis gydymas yra veiksmingas, pasiekiama ilgalaikė remisija.

 

Komentaras: Alemtuzumabas yra monokloninis antikūnas, nukreiptas prieš panlimfoidinį markerį CD52. Alemtuzumabas sąlygoja gilią limfopeniją bei imunosupresiją, todėl neretai empiriškai skiriamas lėtinei limfoleukemijai su autoimuninėmis komplikacijomis gydyti. Cituojamas tyrimas rodo, kad alemtuzumabas gali sukelti autoimunines komplikacijas. Be to, vaisto pranašumas prieš kitus lėtinės limfoleukemijos vaistus, kai yra autoimuninės komplikacijos, nėra įrodytas. Atsižvelgus į šio tyrimo rezultatus, visi alemtuzumabą gaunantys pacientai turi būti stebimi dėl galimo autoimuninių komplikacijų vysytymosi, o paties vaisto tinkamumas minėtoms komplikacijoms gydyti yra abejotinas.

 

Parengė: A. Fokaitė, L. Griškevičius

Nuoroda: http://bloodjournal.hematologylibrary.org/content/early/2011/09/29/blood-2011-08-371138.short?rss=1


Atgal