Fludarabino bei alemtuzumabo derinio ir fludarabino monoterapijos palyginimas anksčiau gydytiems lėtine limfoleukemija sergantiems pacientams: randomizuotas III fazės klinikinis tyrimas

Lėtinė limfoleukemija (LLL) – nepagydomas lėtinis susirgimas, kurio prognozė blogėja ligai progresuojant. Studijos metu buvo lyginamas fludarabino bei alemtuzumabo derinio ir fludarabino monoterapijos veiksmingumas bei saugumas  refrakteria ar recidyvuojančia LLL sergantiems pacientams.

 

Į tyrimą įtraukti pacientai (amžius ≥18m.), kuriems diagnozuota progresuojanti Binet  A, B, C stadijų arba Rai  I—IV stadijų LLL su gydymo indikacija. Pacientai anksčiau gydyti ne daugiau kaip viena gydymo eile. Neįtraukti pacientai refrakterūs fludarabinui ar alemtuzumabui. Randomizuoti 1:1 santykiu į dvi gydymo grupes: fludarabinas 30 mg/m2/dienai ir  alemtuzumabas 30 mg/dienai  1—3 dienomis arba fludarabino monoterapija (fludarabinas 25 mg/m2  1—5 dienomis). Abu vaistai skirti i/v, daugiausia 6 ciklai kas 28 dienas. Pirminis tyrimo tikslas -  išgyvenamumas be progresijos (PFS).

 
Fludarabino ir alemtuzumabo derinio grupėje (n=168) gauti geresni PFS, negu fludarabino monoterapijos grupėje (n=167; mediana 23.7 mėn. [95% CI 19.2—28.4] vs 16.5 mėn. [12.5—21.2]; HR 0.61 [95% CI 0.47—0.80]; p=0.0003) bei bendras išgyvenamumas (OS)  (mediana nepasiekta vs 52.9 mėn. [40.9—nepasiekta]; 0.65 [0.45—0.94]; p=0.021). Nepageidaujami įvykiai stebėti 161 iš 164 ligonių (98%)  fludarabino ir alemtuzumabo derinio grupėje ir  149 iš 165 ligonių (90%) fludarabino grupėje. Fludarabino ir alemtuzumabo derinio grupėje daugiau buvo CMV reaktyvacijos epizodų, lyginant su fludarabino grupe (23 [14%] vs 1[<1%]), taip pat I ir II laipsnio  galimai su alemtuzumabo infuzijomis susijusių nepageidaujamų reiškinių (62% vs 13%). III ir IV laipsnio toksiškumas  fludarabino ir alemtuzumabo derinio ir fludarabino monoterapijos grupėse atitinkamai buvo leukopenija (74% vs 34%), limfopenija (94% vs 33%), neutropenija (59% vs 68%), trombocitopenija (11% vs 17%), anemija (9% vs 17%). Sunkių šalutinių reiškinių dažniau stebėta fludarabino ir alemtuzumabo derinio grupėje (33% vs 25%); mirčių dėl nepageidaujamų įvykių dažnis buvo panašus abiejose grupėse (10 [6%] vs 12 [7%]).
 
Išvada: fludarabino ir alemtuzumabo derinys yra dar viena gydymo pasirinkimo galimybė ligoniams, sergantiems prieš tai jau gydyta LLL.
 
Komentaras: neįtraukti fludarabinui refrakterūs pacientai, kuriems gydymo parinkimas labiausiai problematiškas. FA derinyje žymiai didesnė CMV infekcijų tikimybė. REACH studijos duomenimis, kurioje gydyti tik alkilinantiems preparatams refrakterūs LLL pacientai, išgyvenamumo be progresijos mediana FCR grupėje siekė 30.6 mėnesius, FC - 20.6 mėnesius o III-IVº neutropenijų stebėta 42% ir 40% pacientų atitinkamai. Retrospektyviai vertinant fludarabinui jautrius LLL pacientus, FCR atrodytu efektyvesnis ir mažiau toksiškas gydymo režimas. FA galėtų likti rezerviniu gydymu, esant p53 defektams.
 
Parengė: K. Bagavičienė, R. Pileckytė
 

Atgal