Difuzinės didelių B ląstelių limfomos (DDBLL) gydymo chemoterapija ir rituksimabu hepatotoksiškumas ir prognozė HCV infekuotiems pacientams (daugiacentris japonų tyrimas)

Hepatito C (HCV) infekcijos įtaka DDBLL sergančių pacientų prognozei ir su ja susijęs hepatotoksiškumas gydymo rituksimabu laikmečiu nežinomas. 

 

Studijos imtis – 533 pacientai, iš kurių 131 HCV teigiami ir 422 HCV neigiami. DDBLL gydyta R-CHOP chemoterapija. Pacientų išgyvenamumas ir hepatotoksiškumas buvo lyginami atsižvelgiant į infekuotumą HCV. HCV teigiamų ir HCV neigiamų pacientų stebėsenos mediana buvo atitinkamai 31 ir 32 mėnesiai. Infekuotumas HCV nebuvo reikšmingas prognostinis rizikos veiksnys (3 metų išgyvenamumas be progresijos (PFS) 69% vs 77%, p-0,22; bendras išgyvenamumas (OS) 75% vs 84%, p-0,07).

 

Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (III-IV°) HCV infekuotų ir HCV neigiamų pacientų grupėse pasireiškė atitinkamai 36 (27%) iš 131 ir 13 ( 3%) iš 422. Daugiavariacinės analizės duomenimis infekuotumas HCV buvo svarbus hepatotoksiškumo rizikos veiksnys (HR: 14,72, 95%, PI 6,37 -34,03; p<0,001). Remiantis tiriamąja analize transaminazių padidėjimas iki gydymo buvo predikcinis sunkaus laipsnio hepatotoksiškumo faktorius. Imunochemoterapijos metu HCV RNR kiekis ženkliai didėjo (p-0,006).

 

Komentaras: žinoma, kad HBsAg teigiamiems pacientams gali reaktyvuotis hepatito B virusas, kas gali iššaukti ūminį kepenų nepakankamumą. Daugelis ekspertų rekomenduoja lamivudino profilaktiką HBsAg teigiamiems pacientams. Aprašomas tyrimas rodo, kad HCV reaktyvacija ir III-IV° kepenų funkcijos sutrikimas stebimas beveik 1/3 pacientų, kuriems yra aptinkami anti-HCV antikūnai. Skirtingai nuo HBV, HCV gydymui vartojami vaistai peg-interferonas, ribavirinas, atitinkamai slopina kraujodarą, sukelia hemolizę, todėl netinka profilaktikai. Tačiau šio tyrimo rezultatai rodo kepenų funkcijos ir viremijos lygio stebėsenos imunochemoterapijos metu pagrįstumą HCV infekuotiems pacientams.

 

Parengė: A. Fokaitė, L. Griškevičius 

Nuoroda: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20823454


Atgal