Deksametazono poveikis ir asparaginazės antikūnai įtakoja ūminės limfoblastinės leukemijos recidyvo riziką

Anksčiau kelta hipotezė teigia, kad didesnis sisteminis asparaginazės veikimas gali padidinti deksametazono poveikį; abu preparatai – svarbios chemoterapinės medžiagos ūminei limfoblastinei leukemijai (ŪLL). Farmakokinetiniai deksametazono skirtumai įtakojantys recidyvo riziką pacientams niekada nebuvo tirti. 

 

Deksametazono plazmos klirenso ir antiasparaginazės antikūnų kiekio įtaka recidyvo rizikai vertinta 410 vaikų, gydytų pirmos eilės ŪLL klinikinėje studijoje. Vertinti visi farmakologiniai aspektai, panaudojant multivariacines analizes, pritaikant standartiniams klinikiniams ir biologiniams prognostiniams faktoriams.

 

Deksametazono klirensas (vidurkis ± standartinis nuokrypis) buvo didesnis (p = 3 x 10-8) serologiškai teigiamiems pacientams (17.7 ± 18.6 L/h/m2) lyginant su neigiamais (10.6 ± 5.99 L/h/m2), neturinčiais antiasparaginazės antikūnų. Multivariacinėse analizėse didesnis deksametazono klirensas susietas su didesne bet kurio recidyvo rizika (p = 0.01) ir CNS recidyvu (p = 0.014). CNS recidyvas dažniau pasireiškė pacientams, turintiems antiasparaginazės antikūnų (p = 0.019).

 

Taigi, sisteminis deksametazono klirensas yra didesnis pacientams, turintiems antiasparaginazės antikūnų. Mažesnis abiejų vaistų poveikis susijęs su padidinta recidyvo rizika.

 

 

Komentaras: Svarbi adekvati deksametazono ir asparaginazės dozė gydant pacientus, sergančius ŪLL. Siekiant adekvataus pagrindinių vaistų poveikio, reikėtų atsižvelgti į kitų vartojamų vaistų farmakokinetinius mechanizmus. Pažymėtina, kad pacientai alergiški asparaginazei gauna mažesnį dviejų pagrindinių vaistų poveikį. To pasekoje, iškyla didesnė bet kurio recidyvo (hematologinio, CNS) tikimybė. Galimas alergines reakcijas mažinančių vaistų (antihistamininių, gliukokortikosteroidų) vartojimas, tačiau šios galimybės nėra pilnai ištirtos.
 
Parengė: A. Bertašiūtė , I. Klimienė
 

 

 

 


Atgal