Autoimuninės citopenijos: paplitimas, klinikinė ir prognostinė reikšmė sergant lėtine limfocitine leukemija

Tyrėjai išanalizavo autoimuninės citopenijos paplitimą, klinikinę koreliaciją ir prognostinę reikšmę lėtine limfocitine leukemija sergantiems ligoniams.

 

Septyniasdešimščiai iš 960 neatrinktų pacientų (7%) nustatyta autoimuninė citopenija: 19 diagnozės metu, 3 iki diagnozės nustatymo ir 48 ligos metu. 49 pacientams nustatyta autoimuninė hemolizinė anemija, 20 – imuninė trombocitopeninė purpura, 1 nustatytos abi komplikacijos. Rasta aiški sąsaja tarp autoimuninės citopenijos ir blogos prognozės veiksnių (didelės limfocitozės, greito limfocitų dvigubėjimo laiko, padidėjusio serumo beta-2 mikroglobulino koncentracijos ir didelės ZAP 70 bei CD38 ekspresijos). Nepaisant to, pacientų su autoimunine citopenija prognozė reikšmingai nesiskyrė nuo ligonių be imuninių komplikacijų. Nebuvo reikšmingas autoimuninės citopenijos diagnozavimo laikas (diagnozės metu ar ligos metu). Ligonių su pažengusia liga (Binet C stadija) dėl autoimuninių mechanizmų išgyvenamumas buvo ilgesnis negu ligonių su citopenijomis dėl masyvios kaulų čiulpų infiltracijos. (išgyvenamumo medianos: 7.4 metai vs 3.7 metai; p=0.02).

 

Gauti rezultatai patvirtina citopenijos kilmės nustatymo svarbą lėtine limfocitine leukemija sergantiems ligoniams dėl gydymo taktikos pasirinkimo ir prognozės.

 

Parengė: Adomas Bukauskas

Recenzavo: Regina Pileckytė

 

Autoimmune cytopenia in chronic lymphocytic leukemia: prevalence, clinical associations, and prognostic significance


Atgal