ASH2012. Ūminė mieloleukemija: vyresniems asmenims mažas blastų skaičius periferiniame kraujyje gali lemti geresnius rezultatus skiriant palaikomąjį gydymą negu intensyvi chemoterapija

Pasaulyje

Vyresniems asmenims diagnozavus ūminę mieloleukemiją iškyla klausimas kokia gydymo taktika yra geriausia. Tyrėjai ištyrė 54  ≥60 metų amžiaus ligonius.  Jiems taikyta viena iš keturių gydymo taktikų: paliatyvus gydymas (N2), geriausias palaikomasis gydymas (N16), neintensyvi chemoterapija (N9), intensyvi chemoterapija (N27).

Išgyvenaumo mediana buvo 5,5 mėn.

 

   Intensyvi chemoterapija: išgyvenamumo mediana (mėnesiai) Geriausias palaikomasis gydymas: išgyvenamumo mediana

P reikšmė

Periferinis blastų kiekis <0.1x109/l 6.2 15.9 0.684
Periferinis blastų kiekis >0.1x109/l 13.2 1.3 0.0015

Nustatyta, kad periferinis blastų skaičius (t.y. <0.1x109/L vs ≥0.1x109/L) lėmė išgyvenamumo trukmę ligoniams gydytiems geriausiu palaikomuoju gydymu. 4 ligonių, kuriems nustatytas ≥0.1x109/L blastų kiekis ir skirta neintensyvi chemoterapija, išgyvenamumas buvo labai trumpas (mediana – 2 mėnesiai).

 

Išvados: Renkantis gydymo taktiką vienas iš rodiklių gali būti blastų kiekis periferiniame kraujyje. Ligonių, kurių periferiniame kraujo tyrime blastai sudaro <0.1x109, intensyvios chemoterapijos ir geriausio palaikomojo gydymo rezultatai nesiskyrė. Ligoniams, kurių periferiniame kraujyje nustatytas blastų kiekis ≥0.1x109, palaikomasis gydymas arba neintensyvi chemoterapija mažai veiksminga. Jiems, jeigu yra galimybės, reikėtų taikyti intensyvią chemoterapiją.

 

Parengė: A. Bukauskas, L. Griškevičius

 

Nuoroda: https://ash.confex.com/ash/2012/webprogram/Paper51170.html

 


Atgal