ASH2011: Pacientų, sergančių neišplitusia Hodžkino limfoma, galutinė randomizuota lyginamoji gydymo taktikos analizė: ABVD chemoterapija versus strategija, apimanti ir radioterapiją

Tyrimas pagrįstas hipoteze, kad neišplitusia Hodžkino limfoma sergančių pacientų ABVD gydymu pasiekiama patenkinama ligos kontrolė, jis susijęs su mažesniu vėlyvųjų gydymo reiškinių sąlygotu mirštamumu; taigi, gali pagerinti ilgalaikį išgyvenamumą lyginant su gydymu, apimančiu išplėstinio lauko radioterapiją (RT).

 

Pirminis randomizuoto kontroliuojamo III fazės tyrimo tikslas-palyginti neišplitusia Hodžkino limfoma sergančių pacientų bendrą 12-os metų išgyvenamumą atsižvelgiant į gydymą: vien ABVD ar kombinuotas gydymas, apimantis ir radioterapiją.

 

Kiti tikslai: įvertinti  išgyvenamumą be ligos progresijos (FFDP), apibrėžiant grupę pacientų, kurie miršta iki ligos progresavimo, išgyvenamumą be įvykio (EFS), įvykį apibrėžiant kaip pirmą ligos recidyvą (progresiją) ar mirtį dėl ligos. Pateikiama galutinės analizės rezultatų apžvalga.

 

Metodai: įtraukti pacientai sirgo ne bulky I-II A stadijos Hodžkino limfoma; subdiafragminio pažeidimo atveju pacientai įtraukti, esant lokalizuotai ligai  klubinėse, kikšninėse ir/ar šlauninėse srityse. Iki randomizacijos pacientai suskirstyti į mažos ir didelės rizikos grupes; mažos rizikos pacientų HL histologija-limfocitų dominavimo ar nodulinės sklerozės variantai, amžius iki 40 m., ENG<50, ligos pažeidimas 3 ar < sričių; visi kiti pacientai priskirti didelės rizikos grupei.

Pacientai, patekę į šaką, kurioje skirta RT gydyti subtotaliniu limfmazgių švitinimu (STNI) (mažos rizikos pacientai) arba ABVD x 2 + STNI (didelės rizikos pacientai).   Visi randomizuoti eksperimentinės šakos pacientai gydyti vien ABVD x 4, jei restadizavus po 2-ų kursų negauta pilna remisija, taikyti 6 ABVD. Nuo 1994 m. kovo iki 2002 m. balandžio į tyrimą pateko 405 pacientai, 399 iš jų įtraukti į pirminę analizę. Klinikinė stebėsena baigta 2010-12-31, registravimo duomenų bazėje pabaigos data 2011-07-05. Visos P reikšmės dvipusės.
 
Rezultatai: stebėsenos mediana 11,3 m. Bendras išgyvenamumas buvo geresnis ABVD pacientų grupėje (P=0,04; HR=0,5; 12 m. apie 94% vs. 87%). Išgyvenamumo be ligos progresijos (FFDP) tikimybė mažesnė buvo pacientų, randomizuotų į gydymo ABVD šaką negu gydytų ir radioterapija (P=0,07; HR=1,82; 12 m. apie 88% vs. 92%); išgyvenamumo be įvykio (EFS) skirtumų tarp grupių nenustyta (P=0,5; HR=0,87; 12 m. apie 86% vs. 80%).
Mirties priežastys ABVD vs radioterapijos šakų pacientų (N = 12 vs. 24): HL ar ankstyvas gydymo komplikacijas (6 vs. 4), antrinius navikus (4 vs. 9), kitas priežastis (2 vs. 11). Remiantis didelės rizikos pacientų, priskirtų ABVD grupei (N=137) ir ABVD kartu su STLI) (N=139) grupės lyginamąja analize gauti panašūs piminę analizę atitinkantys rezultatai: ABVD šakos bendras išgyvenamumas (OS) geresnis (12 m. 92% vs. 81%; HR=0,47; P=0,04), išgyvenamumas be ligos progresijos (FFDP) trumpesnis (12 m. 87% vs. 94%; HR=3,03; P=0,01); išgyvenamumo be įvykio (EFS)  skirtumo tarp grupių nenustatyta (12 m. 84% vs. 78%; HR=0,87; P=0,06). Vėlyvosios gydymo pasekmės retesnės ABVD grupėje, įskaitant antrinių navikų (6,1% vs. 10,8%) ir širdies pažeidimo atvejus (9,7% vs. 14,8%).
 
Išvados: ABVD pagerina bendrą igyvenamumą (OS) neišplitusia HL sergantiems pacientams lyginant su gydymu, taikant radioterapiją ar kombinuotu gydymu (ABVD + STLI), nes chemoterapija susijusi su mažesniu mirštamumu dėl kitų priežasčių. HD.6 tyrimo hipotezė patvirtinta.
 
Komentaras: Šio tyrimo svarba keleriopa: 1) tyrimas patvirtina, kad RT pasižymi svarbiu priešlimfominiu efektyvumu; 2) šiuolaikinė chemoterapija +/- RT efektyvi beveik 90% neišplitusia HL sergančių pacientų; 3) RT palyginti su ABVD didina antrinių navikų bei širdies ligų riziką. Pažymėtina, kad dabartiniais laikais STLI nebenaudojama, todėl sumažinus RT laukų dydžius bei RT dozes tikimasi RT sukeltų antrinių navikų bei širdies ligų mažėjimo, nors tai ir neįrodyta. Šis tyrimas sudaro prielaidas mažinti RT gydomu HL sergančių pacientų skaičių, ypatingai naudojant tarpinį PET tyrimą gydymo efektyvumui įvertinti.
 
Parengė: A. Fokaitė, L. Griškevičius
 

Atgal