Alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija (AloKKLT) sąlygoja ilgalaikę ligos kontrolę, gydant didelės rizikos limfoleukemiją: Vokietijos LLL studijų grupės LLL 3X studijos ilgalaikiai klinikiniai ir minimalios liktinės ligos tyrimo rezul

Prospektyvinio daugiacentrio II fazės tyrimo tikslas – nustatyti atokius didelės rizikos limfoleukemija sergančių pacientų, gydytų aloKKLT, taikant sumažinto intensyvumo kondicionavimą, rezultatus.

 

Kondicionavimo režimo pagrindas buvo fludarabinas/ ciklofosfamidas. Minimalios liktinės ligos (MLL) tęstinis kiekybinis stebėjimas atliktas centralizuotai tėkmės citometrijos būdu ar realaus laiko kiekybiniu polimerazės grandininės reakcijos (RT-Q-PGR) metodu. Į tyrimą įtraukta 100 pacientų, 90-čiai atlikta aloKKLT. Vidutinė stebėjimo trukmė 46 mėnesiai (ribos 7-102 mėn.). Keturių metų mirtingumas be recidyvo, išgyvenamumas be su liga susijusio įvykio ir bendras išgyvenamumas sudarė atitinkamai 23%, 42% ir 65%. Iš 52 pacientų, kuriems buvo stebima minimali liktinė liga, 27 (52%) išgyveno, jiems 12-ą mėnesį po transplantacijos, MLL buvo neigiama. Šios pacientų grupės 4-ių metų išgyvenamumas be su liga susijusio įvykio 89%, visų pacientų  be įvykio, išskyrus du, MLL išliko neigiama. Išgyvenamumas be su liga susijusio įvykio buvo panašus visose grupėse, nepriklausomai nuo genetinių  rizikos faktorių, įskaitant   17p deleciją (17p-). Daugiavariacinės analizės duomenimis, nekontroliuojama liga prieš aloKKLT ir T limfocitų deplecija alemtuzumabu in vivo, bet ne 17p delecija (17p-), refrakteriškumas gydymui purino analogais ar kamieninių kraujodaros ląstelių šaltinis ( HLA tapatus giminingas ar negiminingas donoras), lėmė blogesnį tiek be su liga susijusio įvykio, tiek ir bendrą išgyvenamumą.

Apibendrinus tyrimo duomenis, alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija didelės rizikos limfoleukemijos atveju gali sąlygoti ilgalaikį išgyvenamumą be minimalios liktinės ligos iki 50% pacientų ir nepriklauso nuo genetinių blogos prognozės veiksnių.

 

parengė: Aistė Fokaitė

recenzavo: Regina Pileckytė

 


Atgal