Alemtuzumabas sąlygoja ilgalaikę citopenijų korekciją ir citogenetinę remisiją pacientams, sergantiems mielodisplastiniu sindromu Int-1

Mielodisplastiniams sindromams (MDS) būdinga neefektyvi eritropezė ir progresija į ūminę leukemiją. Kai kuriais atvejais patogenezėje svarbūs imunologiniai aspektai ir imunosupresinis gydymas ciklosporinu bei antitimocitiniu globulinu gali būti efektyvus, tačiau toksiškas. 

 

Studijos tikslas -  įvertinti alternatyvaus imunosupresinio gydymo alemtuzumabu efektyvumą MDS sergantiems pacientams.

 

Pilotinė nerandomizuota I/II fazės studija de novo MDS sergantiems pacientams, kuriems tikėtinas atsakas į imunosupresiją (HLA-DR15 neigiami pacientai, kurių amžius plius nuo transfuzijų priklausomų mėnesių (NTPM) suma buvo mažesnė nei 58 arba HLA-DR15 teigiami pacientai, kurių amžius plius NTPM suma buvo mažesnė nei 72). Įtraukti 32  nuo transfuzijų priklausomi, pacientai, analizuotas 31 pacientas, iš jų du turėjo mažos rizikos MDS (pagal IPSS sistemą), 22 pacientai – intermediate I (Int 1), 7 pacientai – intermediate 2 (Int 2) riziką. Amžiaus mediana 57 metai (24-72).

 
Alemtuzumabas skirtas 10 mg intraveniškai 10 dienų, atsakas vertintas po 3, 6 ir 12 mėnesių.
 
Dvidešimt vienam pacientui (68%) gautas hematologinis pagerėjimas ar pilna remisija(CR).  77% pacientų su Int1 rizika ir 57% pacientų su Int2 rizika gautas atsakas per vidutiniškai tris mėnesius. Keturiems iš 7 pacientų su citogenetiniais pokyčiais gauta ciotogenetinė remisija. Penki iš 9 pacientų, vertintų po 12 mėnesių, turėjo normalius kraujo rodiklius, 7 iš 9 buvo nepriklausomi nuo transfuzijų.
 
Nepageidaujami reiškiniai daugiausiai pasireiškė II° infuzine reakcija (23 pacientai), nebuvo kliniškai reikšmingos CMV reaktyvacijos atvejų ar III-IV° infekcijų.
 
Alemtuzumabas efektyvus ir saugus gydant mažos rizikos MDS, tinkamus imunosupresiniam gydymui, ir galėtų būti alternatyva ATG.
 
Komentaras: galėtų būti off label gydymo alternatyva atrinktiems pacientams
 
Parengė: R. Pileckytė 
 

Atgal